Maironiečių išvyka į Kretingą

Ankstų spalio 2-osios penktadienį maironiečiai skubėjo į autobusą, vežantį į tolimą kelionę. Sustoję keletą kartų poilsio, pasiekėme Nasrėnus – vyskupo Motiejaus Valančiaus sodybos muziejų. Pasitikusi muziejininkė mums papasakojo apie vyskupo asmenybę ir kūrybą, visus metus lankytojams atvirą sodybą, puošiamą tautodailininkų kurtomis medinėmis skulptūromis. Už kelių žingsnių nuo sodybos – Motiejaus Valančiaus ąžuolynas – gyvas atminimo ženklas, pasodintas 1995-aisiais, minint 200-ąsias vyskupo gimimo metines. Sodyboje išlikusi penkių kamarų klėtis – liaudies architektūros paminklas. Ąžuolyno priekyje – K.Balčiūno sukurtas paminklas Motiejui Valančiui, iškilęs 2001 metais. Prie šio įspūdingo paminklo įvyko naujų Maironiečių organizacijos narių krikštynos. Naujus narius „krikštijo“ vyresnieji maironiečiai: jaunesnieji kartojo priesaiką, gavo atributiką, ragavo ypatingų gardumynų (Dominyko ir Gedimino tėvelių abrikosų uogienės). 
Po krikštynų vykome į Kretingos muziejų, kuriame sužinojome grafų Tiškevičių giminės istorijas. Muziejui priklauso dvaro rūmuose veikiantis Žiemos sodas, dvaro sodybos pastatų ansamblis ir parkas. Vaikščiodami po muziejų, grožėjomės ekspozicijomis. Didžiausią įspūdį paliko Žiemos sodas su savo augmenija, aplinka, baseine nardančiomis didžiulėmis žuvimis, kurių amžius per 20 metų. Čia regėjome apie 600 rūšių šiltųjų kraštų augalų. Grafas Tiškevičius 1878 metais pastatė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę, o 1882-aisiais su kunigaikščiu B. Oginskiu nutiesė pirmąją Lietuvoje telefono liniją. Dvaro saldaininėje nusipirkę lauktuvių, daug pamatę ir sužinoję, sustojome pasigrožėti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Tai seniausia bažnyčia Žemaitijoje, pastatyta dar 1617 metais, garsėjanti seniausiomis iš medžio drožinėtomis durimis ir Šv. Antano paveikslu. Kelionėje laukė ir staigmenų. Viena iš jų - aštuntokų Majos ir Dominyko surengta viktorina. Į ją įsitraukė visi keleiviai, kurie už teisingus atsakymus buvo apdovanoti gardumynais. Džiaugiamės, kad maironiečiai, keliaudami Lietuvos poetų, rašytojų gyvenimo ir kūrybos keliais, sužino daug naujo ir įdomaus, patiria nepakartojamų įspūdžių.